O TU UŽGESINK
Verk tyliai kad niekas neišgirstų
Ir tai tik ašaros kurios tave paguos
Mirk tyliai kad niekas nepajustu
Mirk taip, kad gėlės skleitųsi laukuos.
Ar tu bijai pajusti melsvą dangų?
Klausyti paukščių, šnabždesio lietaus...
Pakelt akis į viršų
Ir nuskrist kažkur kur laikas skrist nedrįstų.
Ar tu gali pamilti tą kuris nemyli nieko..?
Ar tu pakeltum tą kuris dar kris..?
Mus neša vėjas, neša laikas, neša meilė...
Mes laikomės už jos kad nenukrist.
Ir taip dažnai svajonės dūžta
Palūžta net stipriausi ąžuolai.
Jei meilė tai vadinasi draugystė
Draugystė, jei tikra, ji lieka amžinai.
Ir tai tik ašaros kurios tave paguos
Mirk tyliai kad niekas nepajustu
Mirk taip, kad gėlės skleitųsi laukuos.
Ar tu bijai pajusti melsvą dangų?
Klausyti paukščių, šnabždesio lietaus...
Pakelt akis į viršų
Ir nuskrist kažkur kur laikas skrist nedrįstų.
Ar tu gali pamilti tą kuris nemyli nieko..?
Ar tu pakeltum tą kuris dar kris..?
Mus neša vėjas, neša laikas, neša meilė...
Mes laikomės už jos kad nenukrist.
Ir taip dažnai svajonės dūžta
Palūžta net stipriausi ąžuolai.
Jei meilė tai vadinasi draugystė
Draugystė, jei tikra, ji lieka amžinai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą